Svogūnai - 100 g svogūnų yra vos 35 kcal, tačiau apstu mineralinių medžiagų, tokių kaip - kalcis, geležis, magnis, kalis, atsakingi už vandens ir druskų koncentracijos pusiausvyrą organizme. Taip pat yra fosforo, seleno, mangano, pasižyminčio antioksidaciniu poveikiu ir saugančio odą nuo dehidratacijos.

• Mažina padidėjusį kraujospūdį.

• Mažina trombozių, širdies ir kraujagyslių ligų riziką.

• Gali padėti apsisaugoti nuo krūties, storosios žarnos, kiaušidžių, skrandžio, plaučių ir šlapimo pūslės vėžio.

• Mažina uždegiminius procesus, slopina oksidacinį stresą.

• Mažina osteoporozės riziką.

• Saugo nuo skrandžio opų.

• Mažina susirgimo depresija riziką.

Svarbu saikingas vartojimas.

Augimo sąlygos

Pasirenkant veislę apie svogūnus verta žinoti, kad jų požymiai skiriasi. Pavyzdžiui vieni gali būti aštresnio skonio, kiti saldesni. Pagal ropeles, gali būti vienalizdžiai arba daugializdžiai. Pagal derliaus nuėmimą, gali būti ankstyvi, vidutinio vėlyvumo ir vėlyvi svogūnai. Svogūnus galima sėti tiesiai į dirvą, auginti daigus ant palangės ir sodinti nusipirktus sėjinukus. Šiuo atveju turime svogūnų sėklas. 

Sėjimas

Norint sulaukti anktyvo derliaus, sėklas rekomenduojama sėti patalpoje nuo kovo iki balandžio. Paruošti 10 cm gylio indelį ar vazonėlį, pripilti 8 cm žemių, lengvai jas suspausti ranka ir palieti. Tuomet sudėliokite sėklas tolygiais atstumais. Svogūnų dygimo energija maža, todėl pasėtos per giliai sėklos gali nesudygti. Sėklos sėjamos 1-1,5 cm žemių sluoksniu bei langvai spustelkite žemę. Uždengti indelį maišeliu, kad išsilaikytų drėgmę, iki kol sudygs. Sudygus galima nuimti maišelį ir vis sudrėkinti, bet neperlaistyti. Sudygusius 10 cm ilgio daigelius galima sodinti į dirvą, kai pasibaigia pavasario šalnos ir dirva įšyla.

Geriausia juos sodinti į žemę, kurioje prieš tai augo agurkinės daržovės, ankstyvieji ir žiediniai kopūstai, ridikai, ridikėliai, gūžinės salotos ar špinatai. Svogūnų nerekomenduojama sodinti po žirnių ar pupų.

Dirvožemis

Šios daržovės geriausiai auga puveningose, mėšlu ir mineralinėmis trąšomis patręštose puriose priesmėlio ir lengvo priemolio dirvose, kurių pH 6,5–7,8 (neutralus), saulėtoje vietoje. Rūgščioje dirvoje daigai skursta. 

Sodinimas 

Svogūnai dažniausiai sodinami balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje. Norint išauginti gerą derlių, svogūnėlių stambumas yra vienas iš kriterijų. Tinkamiausi 12-15 mm skersmens. Prieš sodinant galima pamirkyti rausvos spalvos kalio permanganato tirpale - taip ropelės apsaugomso nuo grybinių ligų. Sodinukai sodinami 3-6 cm gylyje, eilėmis kas 10 cm.

Auginimas

Svogūnų negalima kaupti, aplink juos nereikia purenti žemės, pakanka sausomis dienomis palaistyti, kad ropelė galėtų laisvai augti ir nebūtų kieta žemė. 2 savaitės prieš raunant svogūnus, negalima laistyti, kad jie visiškai būtų sausi ir geriau laikytųsis nurinktas derlius. Raunami lukštams įgavus veislei būdingą spalvą, o laiškų 75 proc. būna nudžiuvę ir išgulę. Nurovus paliekami pastogėje kelias dienas nudžiūti, tuomet pašalinami laiškai ir šaknys 3 cm nuo ropelės. 

Visiškai sudžiuvus svogūnai sudedami eilėmis į dėžes ir laikomi 0-7 laipsnių temperatūroje, nedrėgnose patalpose. 

Kenkėjai ir ligos

Daug žalos svogūnams pridaro ligos ir kenkėjai, ypač svogūninės musės ir kekerinis puvinys. Jų patelės ant dirvos šalia šaknų padeda kiaušinėlius. Išsiritusios lervos įsigraužia į ropučių vidų ir jas sugadina. Pažeisti augalai pradeda džiūti, o ropelės pūti.

Tokį pasėlį patartina palaistyti medžio pelenų šarmu (1 kg pelenų 10 l vandens), 2 proc. druskos tirpalu (1 stiklinė valgomosios druskos 10 l vandens). Tinka terpentinas, žibalas (2–3 šaukštai 10 l vandens). Drėgnesnę vasarą svogūnus puola netikroji miltligė (ant laiškų pasirodo gelsvos dėmės, kurios netrukus papilkėja ir pajuoduoja). Pastebėjus šią ligą purškiama 1 proc. Bordo tirpalu.

Stuttgarter Riesen - geltoni ankstyvi svogūnai

Sodinukų dydis 21-28 mm. Sodinama į 5 cm gilį, Labai derlingas hibridas, idealiai tinka auginti Lietuvos klimato sąlygomis. Ropelės ovaliai apvalios, kokybiškos, tinkamos ilgai sandėliuoti. Lukštai šiaudų spalvos, tvirti, gerai prigludę. Derlių galima imti jau liepos viduryje.

Karmen - raudoni vidutinio ankstyvumo svogūnai

Sodinukų dydis 25-32 mm. Derlinga, vid. ankstyvumo. Ropelės plokščiai apvalios, tvirto lukšto, pusiau aštraus pikantiško skonio, pakankamai stambios – 85-100 g svorio. Subrendusių svogūnų lukštai labai gražūs, tamsiai raudoni, vidus – šviesiai violetinis, laiškai sultingi, rausvi.

Ką gaminti?

Svogūnų laiškai

Salotose ir šviežiuose patiekaluose – svogūnų laiškai suteikia švelnų svogūnų aromatą ir gaivumą, kuriuo galima mėgautis dar nesulaukus pačių svogūnų derliaus. Sudygus svogūnų laiškams 20-25 cm galima skint. Sriubose, troškiniuose ir užtepėlėse – jie pridedami pabaigoje, kad išsaugotų skonį ir spalvą.

Svogūnų ropelės

Svogūnai yra universalūs ir naudojami įvairiuose patiekaluose. Juos galima dėti į sriubas, troškinius, padažus, kepinius, salotas ir užtepėles, kur jie suteikia skonio bei aromato. Taip pat svogūnai tinka kepimui, marinatams, konservavimui arba kaip garnyras prie mėsos, žuvies ar daržovių patiekalų.