Sėjamoji salota - šio žalumyno lapuose slepiasi vitaminas A, kuris gražina odos būklę, gerina imuninės sistemos veiklą. Europoje salotos auginamos nuo XIV a., o Lietuvoje pradėtos auginti XVI a. pradžioje. Tuo metu retai buvo galima aptikti daržuose auginamas salotas, šiuo metu jų galima aptikti kiekviename darže ar šiltnamyje.

• Gausu naudingų elementų, kaip magnis, varis, jodas ar manganas.

• Viena naudingiausių salotose esančių medžiagų yra pektinai. Jie ypač reikalingi sergantiems inkstų, kepenų ligomis, cukriniu diabetu bei turintiems per aukštą cholesterolio kiekį kraujyje.

• Nors salotose gausu įvairių vertingų medžiagų, tačiau jos mažai kaloringos. Su 100 gramų salotų jūsų organizmą papildys tik 12 kalorijų! Tai puikus būdas papildyti organizmą naudingomis medžiagomis

Augimo sąlygos

Salotos gali būti sėjamos tiek lauke, tiek šiltnamyje ar vazonėlyje ant palangės, kai tik saulė intensyviau pradeda šviesti už lango. 

Dirvožemis

Turėtų būti PH 6.0 - 6,8. Rūgštesnėms dirvoms reikėtų įmaišyti dolomitmilčių. Tinka derlingas, o jei šiuo metui nederlingas, rekomenduojama 

Sėjimas

Salotų sėklos yra smulkios ir jas sėti bus paprasčiau sumaišius su smėliu. Optimalus salotų sėjimo gylis 1 centimetras. Dažnai geresnių veislių sėklos dražuojamos. Granulės didesnės, todėl patogu jas iš karto sėti reikiamu atstumu, nereikia retinti, lengva pasėti į daigyklas daigams auginti.

Tinkamiausia temperatūra daiginti yra 10 - 15 laipsnių. Po sudygimo indas su daigais pernešamas į vėsesnę, 10 laipsnių temperatūros patalpą. Žemesnėje temperatūroje daigai augs lėčiau, bet ir neišstyps. Salotų daigai persodinami kai užauga 5 - 6 tikrieji lapai.

PATARIMAS: per tankiai susodintos salotos tampa karčiomis, greitai sukietėja lapai ir išsauga į žiedynus. Jei gelsta lapeliai ir salotos prastai auga, vadinasi per rūgšti dirva.

Augimas

Salotos gana lepios, nemėgsta piktžolėtų dirvų, ypač augimo pradžioje. Išdygę salotų daigeliai būna gležni, todėl juos reikia ravėti kuo anksčiau. Pirmą kartą, kai daigeliai yra maždaug 2 cm aukščio. Antrą kartą ravėti ir retinti rekomenduotina 10 cm aukščio salotas.

Kenkėjai ir ligos

Jaunus salotų daigus labai mėgsta šliužai ir sraigės. Šliužai puola ir suaugusias salotas. Jie dažniausiai slepiasi tarp piktžolių, po akmenimis, grumstais. Apsisaugoti nuo šių kenkėjų padeda piktžolių naikinimas, grumstų pašalinimas. Šalia daržo esančią veją rekomenduotina šienauti žemai.

Grand Rapids - sėjamoji lapinė salota. Lapinės salotos išaugina atskirus lapelius ir nesuka gūželės

Sėjamos balandžio, gegužės mėnesiais. Lengvoje, derlingoje, vandeniui pralaidžioje dirvoje. 20-25 dienų daigai sodinami ne giliau nei jie augo. Šis augalas mėgsta vandenį. Jei norima turėti dažniau salotų, tuomet rekomenduojama sėją kartoti kas 10 dienų.

Šiltnamyje sėjama balandį, o lauke gegužį. Pirmieji, maži lapeliai salotoms pradeda atsirasti po 20 dienų, jei šilumos buvo pakankamai.

Gūžinė salota LENTO (lot. Lactuca sativa) - sėjamoji gūžinė salota. Augdama suka rutuliškas arba plokščias gūželes.

Žalių lapų salotos. Sėjama anksti pavasarį šiltnamyje ar kitame uždarame plote, o vasaros pradžioje į atvirą lauką 15x35 cm atstumu tarp eilių. Užtikrinant, kad derliaus užtektų ilgiau, galima sėti kas 10-20 dienų intervalu.

Šiltnamyje sėjama balandį, o lauke sėjama nuo gegužės. Salota užauga ir gūžę suformuoja per 60-70 dienų nuo sėjos, jei šilumos pakankamai.

Ką gaminti?

Salotos gali būti valgomos įvairiais būdais:

Patarimas

Kaip išlaikyti jas ilgiau šviežias ir traškes? - rekomenduojama supjaustyti, nuplauti, nudžiovinti ir sudėti į daugkartinį indą, laikant indą šaldytuve jos išliks traškios ir ilgiau šviežios.

Šviežios salotos maiste

Salotas galima gaminti su švairiais ingrediantais ir skirtingomis daržovėmis. Gaminant wrapus ar kebabus. Taip pat gaminant burgerius ar kitokius sumuštinius.

Serviruoti ir puošti stalą

Taip pat tinka naudoti maisto serviravimui lėkštėse, papuošiant vieno kąsnio ar kitokius užkandžių lėkštes.