Raudonėlis ORIGANUM (lot. Origanum vulgare) - aromatinga žolelė, turtinga antioksidantų ir eterinių aliejų. ĮDOMU tai, kad iš 1 ha raudonėlių pasėlio bitės prirenka iki 330 kg nektaro.

• Raudonėlis turi dažomųjų savybių, todėl jo nuoviras su vario sulfatu vilną gali nudažyti juodai, o su valgomąja druska - rausvai violetine spalva.

• Padeda kovoti su bakterijomis dėl natūralių antibakterinių savybių. Palaiko virškinimo sistemos veiklą ir mažina uždegiminius procesus.

• Raudonėliuose esančioms medžiagoms būdingos raminančios, atsikosėjimą lengvinančios savybės.

Augimo sąlygos

Dirvožemis

Raudonėlis mėgsta saulėtą vietą augti, tad parenkama augimui vieta, kur bus daug šviesos visą augimo sezoną. Lengvas, purus ir laidus vandeniui. Geriausiai tinka lengvas priemolio ar smėlingas dirvožemis, kuris neužsistovi drėgmės. Gerai drenuotas. Raudonėlis nemėgsta stovinčio vandens, todėl verta įmaišyti smėlio, žvyro arba naudoti pakeltą lysvę. pH 6–8 (neutralus arba šiek tiek šarminis). Jei dirva rūgšti, galima įmaišyti šiek tiek dolomito miltų. Prieš sėjant ar sodinant daigais būtina išpurenti ar perkasti dirvą ir išravėti piktžoles.

Auginimas

Daugiametis augalas ir vienoje vietoje gali augti nuo 8-10 metų, vėliau tampa neatsparus šalčiams ir išnyksta. Pirmais auginimo metais purenami tarpueiliai ir ravimos piktžolės. Jei sezonas sausas, saikingai palaistoma. Daug tręšti nerekomenduojama, nes augalai greitai pradės augti ir praras savo aromatingąsias savybes.

Genėkite, kad tankėtų. Reguliariai patrumpinant viršūnėles, augalas tampa tankesnis ir išaugina daugiau lapelių. Apsauga žiemai. Jei auginamas lauke, dauguma raudonėlio rūšių žiemoja, bet šaltomis žiemomis gali praversti lengvas uždengimas mulčiumi.

Dauginimas

Raudonėlis dauginamas sėklomis, sodinamas daigais arba dalinamas kerelis. Sėklas galima sėti iš rudens, tuomet pavasarį anksčiau pradės dygti arba pavasarį pasėti lysvėje, po paskutinių šalnų. Taip pat galima sėti daigykloje ir vėliau sodinti daigelius į nuolatinę vietą. 

Raudonėlis ORIGANUM (lot. Origanum vulgare) - daugiametis prieskoninis augalas

Daigams sėjama kovo, balandžio mėnesį uždaruose plotuose, kaip balkonas ar šiltnamis. Į dirvą sėjama balandžio pabaigoje, gegužės pradžioje, dirvai sušilus. Paaugę daigai išsodinami 20 cm atstumu augalas nuo augalo. Žaliava renkama vos pražydus augalui liepos - rugpjūčio mėnesiais.

Augalas auga iki 50-80 cm aukščio.

Ką gaminti?

Kaip džiovinti?

Raudonėlio antžeminė dalis 20-30 cm nupjaunama, tik pradėjus žydėti. Džiovinamos pavėsyje arba džiovykloje, ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje. Išdžiuvęs raudonėlis natūraliai žalios spalvos, stipraus ir kartoko skonio. Žaliavą reikia laikyti stikliniuose induose. Vertinga išlieka du metus, saugoti nuo drėgmės ir saulės spindulių.

Prieskoniams

Raudonėlio džiovinta žaliava tinka smulkinti ir gaminti prieskonius žuviai, mėsai, varkės ir kiaušinių patiekalams paskaninti. Taip pat dera su čiobrelio ir mairūno aromatu.

Arbata

Raudonėlių arbatą pasigaminti paprasta: į puodelį berkite vieną arbatinį šaukštelį džiovinto raudonėlio ir užpilkite maždaug 250 ml užvirito, dar karšto apie 90–95 °C temperatūros vandens. Puodelį uždenkite ir palikite 5–10 minučių, kad žolelės gerai pritrauktų, tuomet nukoškite. Jei mėgstate, į arbatos puodelį galite įdėti šiek tiek citrinos ar medaus.