Žemuogių - prisotintos vitamino C, geležies. Jos taip pat turi mažai kalorijų ir gausu skaidulų. Lietuvoje žemuogės dažna uoga. Auga spygliuočių ir lapuočių miškuose, ypač kirtimuose, pamiškėse, pievose ar šlaituose.

• Tirpdo dantų akmenis ir stiprina dantenas.

• Gerina kraujotaką ir stiprina širdį.

• Padeda sulieknėti ir stiprina imuninę sistemą.

• Mažina insulto tikimybę ir padeda gydyti podagrą, cukrinį diabetą bei peršalimo ligas.

Augimo sąlygos

Žemuogės daugiametis iki 20 cm aukščio augantis ir visą sezoną nokinantis uogas augalas. Gali būti keletos rūšių. Mums įprasta paprastoji žemuogė yra į viršų augantis krūmelis ir nokinantis raudonas iki 15 cm skersmens uogas. Kita rūšis žemuogių yra nokinančios geltonas 20 mm skersmens uogas, kurios yra šiek tiek saldesnės už raudonas. Taip pat yra išvestų žemuogių rūšių, kurių krūmeliai būna svyrantys, taip jos atrodo dekoratyviau ir tinka auginti balkonuose.

Dirvožemis

Žemuogės mėgsta lengvą, derlingą ir gerai drenuojamą dirvą (neužmirkstančią), idealiai tinka – smėlio priemolio ar priemolio, kuriame yra daug organinių medžiagų (komposto ar gerai suirusio mėšlo), kad šaknys nepradėtų pūti dėl susikaupusio vandens. Tokioje dirvoje pH turi būti silpnai rūgštus ~5,5–6,5, todėl prieš sodinimą rekomenduojama atlikti dirvos pH testą (nebūtina), nes žemuogės nėra labai reiklios dirvai. Kad paruošti gerai žemę, reikia pašalinkite piktžoles, purenant dirvą sumaišykite esamą dirvą su kompostu/mėšlu, gerai ją įdirbkite ir išlyginkite - valio, lauko dirva paruošta daigeliams.

Sėja

Žemuogės dauginamos sėjant sėklomis anksti pavasarį kambaryje arba ūgliais augančiai iš kerelio, galima ūglį atskirti nuo pagrindinio kerelio, kai ant jo susiformuoja 2-3 tikri lapeliai. Kai kurios hibridinės žemuogių rūšys neaugina žemuogių ūglių.

Sėklų daiginimas nėra sudėtingas, tik užtrunka ilgiau, štai pagrindiniai žingsniai, kad išauginti tinkamus augalus:

1. Pradedame nuo sėklų paruošimo - stratifikacijos, gruodžio - sausio mėnesį sėklų pakelį dedame į šaldytuvą ir laikome šaldytuve 2–4 savaites (apie +2–5 °C). Stratifikacijos metu sėkloms imituojamas šaltasis žiemos sezonas. 

2. Sėklos pasiruošusios, galime sėti. Po stratifikacijos sėklas vasario - kovo mėnesiai berkite vazonėlyje ant lengvos, sterilios, silpnai rūgščios žemės paviršiaus (neužberkite žeme, tik lengvai prispauskite).

3. Drėgmė ir šiluma: sudrėkinkite žemę purkštuvu, uždenkite permatoma plėvele, maišeliu ar dangteliu, kad neišgaruotų drėgmė ir laikykite +18–22 °C šviesioje vietoje.

4. Priežiūra: daigai sudygsta per 2–4 savaites; kasdien trumpam pravėdinkite žemę, kad neatsirastų pelėsio ant žemės paviršiaus. Išdygus daugeliui sėklyčių, maišelį reikia nuimti

5. Pikavimas: kai pasirodo 2–3 tikrieji lapeliai, atsargiai persodink į atskirus didesnius apie 10 cm skersmens indelius.

Kai lauke dirva įšyla ir nebebūna pavasarinių šalnų, daigelius iš vazonėlių gaima perkelti į nuolatinę augimo vietą lauke.

Priežiūra

Kai augalai jau išsodinti į nuolatinę augimo vietą, reikia užtikrinti, kad būtų reguliariai palaistytos, ypač žiedų formavimo metu ir sausais vasaros laikotarpiais, kad drėgmė ilgiau pasiliktų žemėje rekomenduojama mulčiuoti (augalus apdengti 1 cm storio grikių lukštų, šieno ar nupjautos žolės sluoksniu, svarbu ne per storai, kad nepradėtų žemė pelyti po mulču). Žemuogės geriausiai auga saulėtoje vietoje. Mėgsta aplink save vis purenamą dirvą. Pasirūpinkite, kad aplink augalus būtų išravėtos piktžolės, taip augalai gaus pakankamai šviesos. Žemuogės mėgsta mažai vejuotas vietas, galite pasodinti jas šalia kitų augalų, kurie būtų šiek tiek aukštesni ir sulaikytų pagrindinius vėjų gūsius.

Kenkėjai ir ligos

Stebėkite augalus ir imkitės prevencinių priemonių, kad išvengti kenkėjų ir ligų. Galimos ligos, kenkėjai ir kaip juos atpažinti:
Kenkėjai

• Amarai – siurbia augalo sultis, lapai raitosi ir silpnėja.

• Žemuoginis žiedgraužis – pažeidžia žiedus, dėl to mažėja derlius.

• Voratinklinės erkės – lapai šviesėja, atsiranda smulkūs voratinkliai.

• Šliužai ir sraigės – apgraužia lapus ir uogas, ypač drėgnu oru.

Ligos:

• Pilkoji puvinio (botritio) liga – uogos pradeda pūti ir pasidengia pilku pelėsiu.

• Miltligė – lapai pasidengia baltu apnašu, augimas sulėtėja.

• Lapų dėmėtligės – ant lapų atsiranda rudos ar pilkos dėmės.

• Šaknų puvinys – kyla dėl per didelės drėgmės ir blogo drenažo.

Tinkama priežiūra (mulčiavimas, vėdinimas, neperlaistymas) padeda šių problemų išvengti. 

Derlius

Žemuogių lapeliai skinami be lapkočių, vidurdienį, kad būtų sausi, augalams žydint, kuomet yra daugiausiai prikaupę naudingų savybių. Paskleidžiami saulės nepasiekiamoje ir gera vėdinamoje vietoje ir išdžiuvus (visiškai traškūs lapeliai) dedami į stiklinę talpą.

Uogos subręsta ir prinoksta dažniausiai liepos mėnesį ir tuomet tęsiasi derliaus nokimas iki pat vėlyvo rudens.

Žemuoges galima liofilizuoti, virti uogienę arba valgyti šviežias. Taip pat plikoma žemuogių lapų arbata. 

Raudonos žemuogės RUJANA (lot. Fragaria vesca L.)

Sėjama tų pačių metų derliui sėjama vasario-kovo mėnesį, o balandį tikėtina, kad augalas nespės sunokinti uogų, bet augalai bus pasiruošę kitų metų derliui. Sėjama ant palangės, uždengiama permatomų maišeliu ir sudygus maišelis nuimamas. Į lauką daigai persodinami į gerai patręšta dirvožemį, saulėtoje vietoje. Uogos skinamos nuo liepos iki rugsėjo.

Geltonos žemuogės YELLOW WONDER (lot. Fragaria versca)

Sėjama tų pačių metų derliui sėjama vasario-kovo mėnesį, o balandį tikėtina, kad augalas nespės sunokinti uogų, bet augalai bus pasiruošę kitų metų derliui. Sėjama ant palangės, uždengiama permatomų maišeliu ir sudygus maišelis nuimamas. Į lauką daigai persodinami į gerai patręšta dirvožemį, saulėtoje vietoje. Uogos skinamos nuo liepos iki rugsėjo.

Ką gaminti?

Šviežios

Žemuogės dažniausiai valgomos šviežios tiesiai nuo krūmelio, tačiau yra ir kitų panaudojimo būdų. Pavyzdžiui šviežios naudojamos desertams puošti ar gardinti, kepami pyragai su žemuogėmis, daromi jogurtiniai ir kiti sveikuoliški gėrimai.

Konservuotos

Uogas galima ir konservuoti, kad būtų galima valgyti ištisus metus. Iš žemuogių verdamos uogienės arba džemai, retesnis būdas yra šaldymas, nes gali prarasti savo uogos struktūrą. Vienas populiariausių būdų yra džiovinimas arba liofilizavimas (išdžiovintos šaldymo metu), kuomet išdžiuvusios gali būti susmulkinamos į miltelius ir naudojamos visiems desertams ar glotnučiams gardinti.